Hejmpaĝo > Notre programme > RUBRIKO

RUBRIKO

vendredo 25a januaro 2008

Ĉiuj versioj de tiu ĉi artikolo : bg ca da de el en eo es fr hu it lt nl pl pt sv

Tai yra versija Federacijos programą 2013 m. Jūs galite pamatyti dabartinę versiją esperanto kalba.

ĮVADAS

Išsami Europos formavimo istorija mūsų judėjimui yra akstinas kurti tikrą europinę tarptautinę demokratiją, kurios tikslas prisijungusių tautų ir piliečių gerovė, taip pat parodyti kelią į taikią pasaulio struktūrą.

Nuo tos demokratijos kokybės ir veiksmingumo priklauso tinkamas požiūris į visus kitus Europos politikos aspektus.
Dabartinę Europą dauguma piliečių vertina kaip visai netobulą ir net kartais netoleruotiną.
Viešą skundą dėl jos demokratijos trūkumo mes pripažįstame tikru. Iš to kyla daugybė sunkumų Europos piliečiams.
Galų gale, tas demokratijos trūkumas trukdo įsisavinti Europos identiškumą tiek patiems piliečiams, tiek likusiam pasauliui.

Mūsų programa « išvystyti demokratiškumą pagal Europos matą » kyla iš to teiginio ir yra raktas tikrai esminiam aktui, siekiančiam Europos demokratiškumo ir jo veiksmingumo.
Politikos srityje mes giname idėją, kad demokratija būtina, kad didžiuotumės savo europine pilietybe.
Giname idėją, kad toji pilietybė negali būti statoma ant tautinio, kraštų identiškumo griuvėsių.
Turime būti tarpusavio pagalbos, daugiakultūriškumo, daugiakalbystės sergėtojai. Europa neturi įvesti nei naujos hegemonijos, nei piliečių bauginimo.

Štai mūsų judėjimo programa dabartinėje būklėje, jojetikslai, priemonės, lūkesčiai. Ji nepretenduoja aprėpti atsakymų visais politinės veiklos punktais. Ketinama suteikti būtiną pirmenybę pasiekimams, įgyvendinantiems demokratišką politiką Mes tikime, kad, jei tie punktai bus igyvendinti, atsiras tinkamas kelias demokratiško proceso politikai piliečiams.

1. PIRMASIS DEMOKRATIJOS KRITERIJUS YRA IŠRAIŠKOS TEISĖ

Neužtenka jos skelbti.
Kad būtų tikima mūsų įsipareigojimu šiam būtinam reikalavimui, reikia siūlyti tikslias priemones užtikrinti šios teisės veiksmingumą kiekvienam Europos piliečiui be diskriminacijos pagal tautybę, kalbą, turtinę padėtį ir kt.
Mūsų originalumas palyginti su kitomis partijomis, kurios įrašo į savo programas siekiamą demokratijos kūrimą, yra skelbti būtinu neutralios kalbos naudojimą kaip darbinės kalbos parlamento komisijose ir kaip kalbos-tilto betarpiškam bendravimui tarp visų Europos piliečių. Nustatėme primesto dominuojančių kalbų multilingvizmo neveiksmingumą, sistemos, kuri faktiškai suvedama į vienintelės anglų kalbos dominavimą. Norime pilietinės Europos be hegemonijos.

Esame pagmatiški ir aiškiai išsakome savo pasiūlymą :
Kiekvienas tegul vysto savo kalbą be ekonominių, politinių nei kultūrinių trukdymų.
Kiekvienas tegul pasiekia nemokamai su mažiausiomis sąnaudomis tarptautinę neutralią kalbą esperanto.
Galų gale kiekvienas atgaus laisvę ir galimybę mokytis tiek kalbų, kiek nori be būtinybės ir primėtimo,t.y.savo malonumui ir kultūriniam turtėjimui.

Šis išankstiniis nusiteikimas dėl kalbos svarbos,kuriant europinį demokratiškumą, gali būti iliustruotas taip :

- Komisijos teoriškai yra dvikalbės ar trikalbės, bet praktiškai dėl tariamo veiksmingumo jos pasidaro vienakalbės, naudingos tik kalbantiems angliškai.
Ši situacija, žinoma, padaro žalą debatų efektyvumui ir demokratiškumui ir padaro galutiniams sprendimams vienos kalbinės, kultūrinės ir politinės grupės įtaką.
Pažymėsime, kad šalis tos kalbos ir kultūros atstovė yra toji, kuri dažniausiai prieštaravo Europos kūrimui. Verta taip pat pabrėžti, kad tas dominavimas debatuose ir net informavime tąja kalba yra tarytum pleištas, pasiūlytas galingosios JAV, kuri niekad neslėpė nepasitenkinimo, jei Europos Sąjunga taptų didesne konkurente ekonomikos ir politikos srityse.

- Kas dėl veiksmingumo, anglų kalbos naudojimas yra kaip akmuo ant kaklo Europos ekonominiam vystymuisi.
Norime parodyti blogą sąnaudų pusiausvyrą su veiksmingumu, prie to dar prisideda daugybė neteisingumų.
Galime teigti, kad investicijos, kurias turi įdėti mokymo institucijos ir visų ne angliškai kalbančių šalių įmonės, atstovauja ekonominį invalidumą.
Kalbama apie tikrą kalbos mokestį, mokėtą daugumos Europos piliečių pasipelnymui tų, kurie nepri-valo mokėti, bet pasipelno kaip aprūpinantys švietimu : anglų ir amerikiečių įmonės.

- Samda mokslo, komercijos, politikos, Europos funkcionierių srityse vyksta pagal kalbos pirmenybę, kaip liudija dažnai minimas reikalavimas “english mother tongue“ Europos ar net tautiniuose samdos skelbimuose.
Šie skelbimai yra baustini, nes prieštarauja Europos žmonių ir piliečių teisių konvencijai.

Štai netikėtumas, mieli europiečiai, yra kitų sprendimų, ir mes ateiname sudrumsti tylos ir sukliudyti žalos, kurią norima padaryti jums ir būsimoms kartoms !

Iš tikrųjų vien sugebėjimas skaityti techninę literatūrą angliškai dabar būtinas ir pakankamas technikams, inžinieriams ir tyrėjams. Taigi galima, jei kalbama tik apie naudą, ketvirtadaliu padidinti anglų kalbos mokymo valandų skaičių mokymo sistemoje, tuo labiau, kad tas mokymas visai neužtikrina (net atvirkščiai) Europos demokratijos kūrimo.

Laimei,daugiau kaip 120 metų egzistuoja bendravimo kalba esperanto, kuri jau pasiteisino kaip veiksminga kaip kasdieniam gyvenime, taip ir įvairiose žinių srityse.

Ši politiškai neutrali kalba, kurią galima lengvai išmokti per rekordiškai trumpą laiką-taip pat su modernių pedagogikos priemonių pagalba, yra garantija tarpusavio pagarbai tarp skirtingų gimtųjų kalbų piliečių, turint galvoj išraiškos teisę ir jų interesus apskritai.

Kadangi Esperanto mokymas reikalauja mažiau investicijų (dešimteriopai mažiau valandų), naujoji kalbos politika tampa legvai finansuojama, su greita nauda, jei nelieka per didelių investicijų anglų kalbai, kuri didelei daugumai Europos piliečių ilgai nedavė naudos.
Esperanto naudojimas įgalina centralizuoti mokymą ir investavimą tikrai kultūriniams tikslams.
Per mažą investavimą į Esperanto galima gauti ekonominį pelną visiems, taip pat kultūros ir politikos pusiausvyros srityje.

Šiuos privalumus pripažino JUNESKO 1956 metais.

Tada Europa galės būti sėkmingos integracijos pavyzdys, aktyviai gerbiantis savo bendrą kultūrinę ir kalbinę nuosavybę. Europa, parodydama, kad jos variklis ir ideologinė rekomendacija nėra hegemonija, pritrauks simpatijas ir pasieks norimą bendradarbiavimą su kitomis šalimis.
Taip toji tikra Europos nepriklausomybė, įrašyta į kultūrinius ir kalbinius faktus, bus daug reikšmingesnė už visus deklaruojamus principus, piliečių įvertintus kaip neveiksmingus.
Kalbos politika, kurią siūlo mūsų „Europo, Demokratio, Esperanto“ sąrašas, reiškia daugiau teisingumo, lygiateisiškumo, pagarbą skirtingumui ir Europos kultūrinio ypatingumo išsaugojimą ; ji reiškia dešimteriopą ekonominį efektyvumą be didelių kaštų. Per Esperanto mokymąsi ji yra labai gera įžanga į kitų kalbų mokymąsi ; galų gale, ji yra pilietinės Europos, solidarios ir veiklios,atėjimas.

2. DEMOKRATIJA UŽTIKRINA IR IŠVYSTO PRIEMONES TAIKIEMS IR KONSTRUKTYVIEMS DEBATAMS

Norime būt Europos solidarumo efektyvinimo proveržio,tarpusavio apsikeitimų, gamtos, kultūros, kalbos aplinkos globos iniciatoriai. Mes siūlom priemones garantuoti ir aprėpti laisves, įtvirtinti pusiausvyrą tarp galimybių ir kt.

- Dėl informacijos kokybės garantijos.
Informacijos industrija tapo pasaulyje pirmaeile, iš esmės jaučianti finansinių jėgų spaudimą.
Reikalinga savo laiku užtikrinti informacijos nepriklausomumą, globojant žurnalistus ir sutrukdyti melagingas manipuliacijas su žiauriomis pasekmėmis...
Pagal principą įstatymiškai primesti masinės informacijos priemonių savininkams priešingą informacijos svarstymą padal būdą, apibrėžtą parlamento komisijos.
Kiti išdėstymai, kaip kontrolės komisijos, yra tobulintini. Mes manome, kad pastangos gerinti informacijos kokybę teisiniu prieštaros privalumo būdu pritraukia tikrą kurstymą kritikai ir aiškumui, kurie yra būtini demokratijos įrankiai.

- Dėl dalyvavimo socialiniuose ir politiniuose debatuose garantijos ir disponavimo žiniomis ir švietimo, kaip pamatinės teisės, veiksmingo pasiekimo. Visi internetinių tarnybų pardavėjai turėtų užtikrinti nemokamą kokybišką priėjimą prie viešojo Europos tinklo, suteikiant nemokamai, kaip pamatinę piliečio teisę, šias paslaugas :

  • saugią pašto dėžutę su teisiškai pripažintu ir patvirtintu elektroniniu parašu, su priemonėmis pageidaujamam šifravimui ar žinučių autentiškumui.
  • teisines sąlygas dalyvauti debatuose ir balsavime
  • visišką naudojimąsi viešaisiais žinių šaltiniais, žiniomis, pedagogiškai pateiktomis iki universiteto doktorato lygio. Naudojamos kalbos leidybai bus mažiausiai visos gyvosios iki abituriento lygio ir Esperanto visumai, nepakenkiant platesniam kitos kalbos naudojimui iki aukščiausio kurso.

- Mes atsižvelgiame į tai, kad žurnalistų laisvumas ir nepriklausomumas ir tarpusavio apsikeitimų patikimumas reikalauja, kad tokios pat nepriklausomos būtų priemonės, kurias jie naudoja, kitaip sakant, “informacinės technologijos“. Ta dvasia mes palaikome judėjimą už laisvąsias programas, tiksliau, jų dabartinę kovą prieš patentus bet kokiam nematerialiam dvasiniam darbui, kaip knygos,matematikos formulės ir informacinės programos.

- Dalyvavimo demokratijai, referendumo sušaukimo, nuspręsto pagal piliečių iniciatyvos procedūrą, galimybės dėka.
Dažnai konstatuodami, kad net demokratiškai išrinktos institucijos kartais nemoka tinkamu laiku nuspręsti, priimti naujų idėjų, dažnai net skubių, sprendžiame, kiek geros galimybės sušaukti referendumą su sąlyga, kad teisiškai užtenka prašančiųjų skaičiaus ir gerbiami konstituciniai pagalbos kriterijai.
Taip problemoms pagal apimtį kraštų, Europos tautų peticija referendumui sušaukti suinteresuotiems gyventojams suteiks tiesioginės demokratijos efektyvinimo galimybę. Jai egzistuojant, šis konstitucijos išsidėstymas paskatins išrinktų institucijų įsiklausymą.

- Už piliečių Europą be jokios diskriminacijos nei pagal turtinę padėtį, nei pagal geografinę ir kt.
Europos pilietybė turi tapti reali kiekvienam piliečiui. Galimybė pasilikti kitos kalbos ar kultūros krašte turėtų būti pasiūlyta visiems jaunuoliams nepriklausomai nuo jų mokymosi ar studijavimo trukmės.
Kitos Europos skirtingumo atskleidimo priemonės turėtų būti išvystytos, tikintis, kad bus kompensuotas ekonominis silpnumas : pvz., partnerystės, tarpkultūriniai meno kūriniai.
Mes palaikome tarpusavio ryšių išvystymą kaip būtiną amatų mokyklų moksleiviams, moksleiviams studentams, mokytojams, valstybės tarnautojams ir ekonomistams, visada pagal jų norą.
Mes reikalaujame lygybės piliečiams, įgaunant Europos pilietybę.
Mes pripažįstame kvotos principą, formuojant Europos Sąjungos pareigūnų sudėtį, sukliudant bet kokią diskriminaciją, pvz., kalbinę, kultūrinę ar teritorinę.
Šie išdėstymai reikalingi įžiebti solidarumo ir pilietiškumo jausmus ir demokratijos siekį europiečiams.

3. DEMOKRATIJA TAIP PAT UŽTIKRINA PAGARBĄ MAŽUMOMS

- Dėl kalbos ir kultūros veiklos sričių globos.
Mažumų išlikimui reikalinga globėjiškas požiūris, turint tikslą laikytis kritiškai, kas būtina išsilaikyti kalbai, kultūrai, tautai.
Mes norime, kad kultūrinio peizažo padėtis Europos Sąjungoje būtų tiriama.
Tas pranešimas bus nuoroda kultūros ir kalbos paveldo gynimo politikai.
Jis dėmesingai praneš apie mažumas ir gerbs savitarpio pagalbos principus.
Mūsų nuomone, tokia kalbos ir kultūros globos politika taip pat svarbi, kaip ir kiti Europos Sąjungos išvystymo ir veiksmingumo matai.
Šis reikalavimas pridėtinas prie pamatinių teisinių Sąjungos tekstų.
Ši politika pasiūlys išdėstymą ir priemones,naudingas kiekvienai daugiakultūriškumo ir daugiakalbystės Europos Sąjungoje globai.
Per šiuos išdėstymus mes siekiame užtikrinti aktyvią pagarbą mažumoms, kultūros vertybių išsaugojimą,pagarbos gimtosioms šaknims įtvirtinimą, teisę priartėti pagal gyvenamą vietą prie kalbos ir kultūros šaknų.
Mes pabrėžiame susirūpinimą dėl požiūrio į gimtąsias veiklos sritis, kultūrines ar kalbines, paremtą susirūpinimu pritaikyti savitarpio pagalbos principą.
Taip Europos identiškumas atsirastų ne pakertant europiečių šaknis, bet talpinant tolerantiškumo ir solidarumo vertybes

- Demokratijos apibrėžimas mums pažymi, kad kiekviena mažuma turi gauti išraiškos teisę ir priemones, kad jos požiūris būtų pastebimas pavieniams piliečiams be išlaidų ar pašalinės įtampos, taip pat kaip daugumos principai. Išleistinas draudimas propaguoti pareiškimus, žinutes ir kitus įrankius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prieštarauja žmogaus ir tautų laisvių principams.

4. PAGARBA ŽMOGAUS TEISĖMS

Pagrindiniai demokratinės politikos rėmai yra pilietybės ir žmogaus teisių apibrėžimai. Jie mums yra palaikantys Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir Europos piliečiai bei vaikai bus mūsų vedlys. Svarbiausias ir žinomiausias tekstas yra 1948 m. Žmogaus Teisių Deklaracija ir mes atsižvelgiame, kad visi buvę ir būsimi tekstai neturi siūlyti išeities iš bet kokio tos deklaracijos punkto ir taip pat tie principai yra aukščiausieji ir nenuneigiami vėlesnių deklaracijų. Suprantama, ši tarpustotė nuoširdžiai tikisi didesnių žmonijos pasiekimų ir pripažįsta atskirus tekstus, kurie patikslina,pavyzdžiui, vaikų teises.

Tai yra versija Federacijos programą 2013 m. Jūs galite pamatyti dabartinę versiją esperanto kalba.

ĮVADAS

Išsami Europos formavimo istorija mūsų judėjimui yra akstinas kurti tikrą europinę tarptautinę demokratiją, kurios tikslas prisijungusių tautų ir piliečių gerovė, taip pat parodyti kelią į taikią pasaulio struktūrą.

Nuo tos demokratijos kokybės ir veiksmingumo priklauso tinkamas požiūris į visus kitus Europos politikos aspektus.
Dabartinę Europą dauguma piliečių vertina kaip visai netobulą ir net kartais netoleruotiną.
Viešą skundą dėl jos demokratijos trūkumo mes pripažįstame tikru. Iš to kyla daugybė sunkumų Europos piliečiams.
Galų gale, tas demokratijos trūkumas trukdo įsisavinti Europos identiškumą tiek patiems piliečiams, tiek likusiam pasauliui.

Mūsų programa « išvystyti demokratiškumą pagal Europos matą » kyla iš to teiginio ir yra raktas tikrai esminiam aktui, siekiančiam Europos demokratiškumo ir jo veiksmingumo.
Politikos srityje mes giname idėją, kad demokratija būtina, kad didžiuotumės savo europine pilietybe.
Giname idėją, kad toji pilietybė negali būti statoma ant tautinio, kraštų identiškumo griuvėsių.
Turime būti tarpusavio pagalbos, daugiakultūriškumo, daugiakalbystės sergėtojai. Europa neturi įvesti nei naujos hegemonijos, nei piliečių bauginimo.

Štai mūsų judėjimo programa dabartinėje būklėje, jojetikslai, priemonės, lūkesčiai. Ji nepretenduoja aprėpti atsakymų visais politinės veiklos punktais. Ketinama suteikti būtiną pirmenybę pasiekimams, įgyvendinantiems demokratišką politiką Mes tikime, kad, jei tie punktai bus igyvendinti, atsiras tinkamas kelias demokratiško proceso politikai piliečiams.

1. PIRMASIS DEMOKRATIJOS KRITERIJUS YRA IŠRAIŠKOS TEISĖ

Neužtenka jos skelbti.
Kad būtų tikima mūsų įsipareigojimu šiam būtinam reikalavimui, reikia siūlyti tikslias priemones užtikrinti šios teisės veiksmingumą kiekvienam Europos piliečiui be diskriminacijos pagal tautybę, kalbą, turtinę padėtį ir kt.
Mūsų originalumas palyginti su kitomis partijomis, kurios įrašo į savo programas siekiamą demokratijos kūrimą, yra skelbti būtinu neutralios kalbos naudojimą kaip darbinės kalbos parlamento komisijose ir kaip kalbos-tilto betarpiškam bendravimui tarp visų Europos piliečių. Nustatėme primesto dominuojančių kalbų multilingvizmo neveiksmingumą, sistemos, kuri faktiškai suvedama į vienintelės anglų kalbos dominavimą. Norime pilietinės Europos be hegemonijos.

Esame pagmatiški ir aiškiai išsakome savo pasiūlymą :
Kiekvienas tegul vysto savo kalbą be ekonominių, politinių nei kultūrinių trukdymų.
Kiekvienas tegul pasiekia nemokamai su mažiausiomis sąnaudomis tarptautinę neutralią kalbą esperanto.
Galų gale kiekvienas atgaus laisvę ir galimybę mokytis tiek kalbų, kiek nori be būtinybės ir primėtimo,t.y.savo malonumui ir kultūriniam turtėjimui.

Šis išankstiniis nusiteikimas dėl kalbos svarbos,kuriant europinį demokratiškumą, gali būti iliustruotas taip :

- Komisijos teoriškai yra dvikalbės ar trikalbės, bet praktiškai dėl tariamo veiksmingumo jos pasidaro vienakalbės, naudingos tik kalbantiems angliškai.
Ši situacija, žinoma, padaro žalą debatų efektyvumui ir demokratiškumui ir padaro galutiniams sprendimams vienos kalbinės, kultūrinės ir politinės grupės įtaką.
Pažymėsime, kad šalis tos kalbos ir kultūros atstovė yra toji, kuri dažniausiai prieštaravo Europos kūrimui. Verta taip pat pabrėžti, kad tas dominavimas debatuose ir net informavime tąja kalba yra tarytum pleištas, pasiūlytas galingosios JAV, kuri niekad neslėpė nepasitenkinimo, jei Europos Sąjunga taptų didesne konkurente ekonomikos ir politikos srityse.

- Kas dėl veiksmingumo, anglų kalbos naudojimas yra kaip akmuo ant kaklo Europos ekonominiam vystymuisi.
Norime parodyti blogą sąnaudų pusiausvyrą su veiksmingumu, prie to dar prisideda daugybė neteisingumų.
Galime teigti, kad investicijos, kurias turi įdėti mokymo institucijos ir visų ne angliškai kalbančių šalių įmonės, atstovauja ekonominį invalidumą.
Kalbama apie tikrą kalbos mokestį, mokėtą daugumos Europos piliečių pasipelnymui tų, kurie nepri-valo mokėti, bet pasipelno kaip aprūpinantys švietimu : anglų ir amerikiečių įmonės.

- Samda mokslo, komercijos, politikos, Europos funkcionierių srityse vyksta pagal kalbos pirmenybę, kaip liudija dažnai minimas reikalavimas “english mother tongue“ Europos ar net tautiniuose samdos skelbimuose.
Šie skelbimai yra baustini, nes prieštarauja Europos žmonių ir piliečių teisių konvencijai.

Štai netikėtumas, mieli europiečiai, yra kitų sprendimų, ir mes ateiname sudrumsti tylos ir sukliudyti žalos, kurią norima padaryti jums ir būsimoms kartoms !

Iš tikrųjų vien sugebėjimas skaityti techninę literatūrą angliškai dabar būtinas ir pakankamas technikams, inžinieriams ir tyrėjams. Taigi galima, jei kalbama tik apie naudą, ketvirtadaliu padidinti anglų kalbos mokymo valandų skaičių mokymo sistemoje, tuo labiau, kad tas mokymas visai neužtikrina (net atvirkščiai) Europos demokratijos kūrimo.

Laimei,daugiau kaip 120 metų egzistuoja bendravimo kalba esperanto, kuri jau pasiteisino kaip veiksminga kaip kasdieniam gyvenime, taip ir įvairiose žinių srityse.

Ši politiškai neutrali kalba, kurią galima lengvai išmokti per rekordiškai trumpą laiką-taip pat su modernių pedagogikos priemonių pagalba, yra garantija tarpusavio pagarbai tarp skirtingų gimtųjų kalbų piliečių, turint galvoj išraiškos teisę ir jų interesus apskritai.

Kadangi Esperanto mokymas reikalauja mažiau investicijų (dešimteriopai mažiau valandų), naujoji kalbos politika tampa legvai finansuojama, su greita nauda, jei nelieka per didelių investicijų anglų kalbai, kuri didelei daugumai Europos piliečių ilgai nedavė naudos.
Esperanto naudojimas įgalina centralizuoti mokymą ir investavimą tikrai kultūriniams tikslams.
Per mažą investavimą į Esperanto galima gauti ekonominį pelną visiems, taip pat kultūros ir politikos pusiausvyros srityje.

Šiuos privalumus pripažino JUNESKO 1956 metais.

Tada Europa galės būti sėkmingos integracijos pavyzdys, aktyviai gerbiantis savo bendrą kultūrinę ir kalbinę nuosavybę. Europa, parodydama, kad jos variklis ir ideologinė rekomendacija nėra hegemonija, pritrauks simpatijas ir pasieks norimą bendradarbiavimą su kitomis šalimis.
Taip toji tikra Europos nepriklausomybė, įrašyta į kultūrinius ir kalbinius faktus, bus daug reikšmingesnė už visus deklaruojamus principus, piliečių įvertintus kaip neveiksmingus.
Kalbos politika, kurią siūlo mūsų „Europo, Demokratio, Esperanto“ sąrašas, reiškia daugiau teisingumo, lygiateisiškumo, pagarbą skirtingumui ir Europos kultūrinio ypatingumo išsaugojimą ; ji reiškia dešimteriopą ekonominį efektyvumą be didelių kaštų. Per Esperanto mokymąsi ji yra labai gera įžanga į kitų kalbų mokymąsi ; galų gale, ji yra pilietinės Europos, solidarios ir veiklios,atėjimas.

2. DEMOKRATIJA UŽTIKRINA IR IŠVYSTO PRIEMONES TAIKIEMS IR KONSTRUKTYVIEMS DEBATAMS

Norime būt Europos solidarumo efektyvinimo proveržio,tarpusavio apsikeitimų, gamtos, kultūros, kalbos aplinkos globos iniciatoriai. Mes siūlom priemones garantuoti ir aprėpti laisves, įtvirtinti pusiausvyrą tarp galimybių ir kt.

- Dėl informacijos kokybės garantijos.
Informacijos industrija tapo pasaulyje pirmaeile, iš esmės jaučianti finansinių jėgų spaudimą.
Reikalinga savo laiku užtikrinti informacijos nepriklausomumą, globojant žurnalistus ir sutrukdyti melagingas manipuliacijas su žiauriomis pasekmėmis...
Pagal principą įstatymiškai primesti masinės informacijos priemonių savininkams priešingą informacijos svarstymą padal būdą, apibrėžtą parlamento komisijos.
Kiti išdėstymai, kaip kontrolės komisijos, yra tobulintini. Mes manome, kad pastangos gerinti informacijos kokybę teisiniu prieštaros privalumo būdu pritraukia tikrą kurstymą kritikai ir aiškumui, kurie yra būtini demokratijos įrankiai.

- Dėl dalyvavimo socialiniuose ir politiniuose debatuose garantijos ir disponavimo žiniomis ir švietimo, kaip pamatinės teisės, veiksmingo pasiekimo. Visi internetinių tarnybų pardavėjai turėtų užtikrinti nemokamą kokybišką priėjimą prie viešojo Europos tinklo, suteikiant nemokamai, kaip pamatinę piliečio teisę, šias paslaugas :

  • saugią pašto dėžutę su teisiškai pripažintu ir patvirtintu elektroniniu parašu, su priemonėmis pageidaujamam šifravimui ar žinučių autentiškumui.
  • teisines sąlygas dalyvauti debatuose ir balsavime
  • visišką naudojimąsi viešaisiais žinių šaltiniais, žiniomis, pedagogiškai pateiktomis iki universiteto doktorato lygio. Naudojamos kalbos leidybai bus mažiausiai visos gyvosios iki abituriento lygio ir Esperanto visumai, nepakenkiant platesniam kitos kalbos naudojimui iki aukščiausio kurso.

- Mes atsižvelgiame į tai, kad žurnalistų laisvumas ir nepriklausomumas ir tarpusavio apsikeitimų patikimumas reikalauja, kad tokios pat nepriklausomos būtų priemonės, kurias jie naudoja, kitaip sakant, “informacinės technologijos“. Ta dvasia mes palaikome judėjimą už laisvąsias programas, tiksliau, jų dabartinę kovą prieš patentus bet kokiam nematerialiam dvasiniam darbui, kaip knygos,matematikos formulės ir informacinės programos.

- Dalyvavimo demokratijai, referendumo sušaukimo, nuspręsto pagal piliečių iniciatyvos procedūrą, galimybės dėka.
Dažnai konstatuodami, kad net demokratiškai išrinktos institucijos kartais nemoka tinkamu laiku nuspręsti, priimti naujų idėjų, dažnai net skubių, sprendžiame, kiek geros galimybės sušaukti referendumą su sąlyga, kad teisiškai užtenka prašančiųjų skaičiaus ir gerbiami konstituciniai pagalbos kriterijai.
Taip problemoms pagal apimtį kraštų, Europos tautų peticija referendumui sušaukti suinteresuotiems gyventojams suteiks tiesioginės demokratijos efektyvinimo galimybę. Jai egzistuojant, šis konstitucijos išsidėstymas paskatins išrinktų institucijų įsiklausymą.

- Už piliečių Europą be jokios diskriminacijos nei pagal turtinę padėtį, nei pagal geografinę ir kt.
Europos pilietybė turi tapti reali kiekvienam piliečiui. Galimybė pasilikti kitos kalbos ar kultūros krašte turėtų būti pasiūlyta visiems jaunuoliams nepriklausomai nuo jų mokymosi ar studijavimo trukmės.
Kitos Europos skirtingumo atskleidimo priemonės turėtų būti išvystytos, tikintis, kad bus kompensuotas ekonominis silpnumas : pvz., partnerystės, tarpkultūriniai meno kūriniai.
Mes palaikome tarpusavio ryšių išvystymą kaip būtiną amatų mokyklų moksleiviams, moksleiviams studentams, mokytojams, valstybės tarnautojams ir ekonomistams, visada pagal jų norą.
Mes reikalaujame lygybės piliečiams, įgaunant Europos pilietybę.
Mes pripažįstame kvotos principą, formuojant Europos Sąjungos pareigūnų sudėtį, sukliudant bet kokią diskriminaciją, pvz., kalbinę, kultūrinę ar teritorinę.
Šie išdėstymai reikalingi įžiebti solidarumo ir pilietiškumo jausmus ir demokratijos siekį europiečiams.

3. DEMOKRATIJA TAIP PAT UŽTIKRINA PAGARBĄ MAŽUMOMS

- Dėl kalbos ir kultūros veiklos sričių globos.
Mažumų išlikimui reikalinga globėjiškas požiūris, turint tikslą laikytis kritiškai, kas būtina išsilaikyti kalbai, kultūrai, tautai.
Mes norime, kad kultūrinio peizažo padėtis Europos Sąjungoje būtų tiriama.
Tas pranešimas bus nuoroda kultūros ir kalbos paveldo gynimo politikai.
Jis dėmesingai praneš apie mažumas ir gerbs savitarpio pagalbos principus.
Mūsų nuomone, tokia kalbos ir kultūros globos politika taip pat svarbi, kaip ir kiti Europos Sąjungos išvystymo ir veiksmingumo matai.
Šis reikalavimas pridėtinas prie pamatinių teisinių Sąjungos tekstų.
Ši politika pasiūlys išdėstymą ir priemones,naudingas kiekvienai daugiakultūriškumo ir daugiakalbystės Europos Sąjungoje globai.
Per šiuos išdėstymus mes siekiame užtikrinti aktyvią pagarbą mažumoms, kultūros vertybių išsaugojimą,pagarbos gimtosioms šaknims įtvirtinimą, teisę priartėti pagal gyvenamą vietą prie kalbos ir kultūros šaknų.
Mes pabrėžiame susirūpinimą dėl požiūrio į gimtąsias veiklos sritis, kultūrines ar kalbines, paremtą susirūpinimu pritaikyti savitarpio pagalbos principą.
Taip Europos identiškumas atsirastų ne pakertant europiečių šaknis, bet talpinant tolerantiškumo ir solidarumo vertybes

- Demokratijos apibrėžimas mums pažymi, kad kiekviena mažuma turi gauti išraiškos teisę ir priemones, kad jos požiūris būtų pastebimas pavieniams piliečiams be išlaidų ar pašalinės įtampos, taip pat kaip daugumos principai. Išleistinas draudimas propaguoti pareiškimus, žinutes ir kitus įrankius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prieštarauja žmogaus ir tautų laisvių principams.

4. PAGARBA ŽMOGAUS TEISĖMS

Pagrindiniai demokratinės politikos rėmai yra pilietybės ir žmogaus teisių apibrėžimai. Jie mums yra palaikantys Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje ir Europos piliečiai bei vaikai bus mūsų vedlys. Svarbiausias ir žinomiausias tekstas yra 1948 m. Žmogaus Teisių Deklaracija ir mes atsižvelgiame, kad visi buvę ir būsimi tekstai neturi siūlyti išeities iš bet kokio tos deklaracijos punkto ir taip pat tie principai yra aukščiausieji ir nenuneigiami vėlesnių deklaracijų. Suprantama, ši tarpustotė nuoširdžiai tikisi didesnių žmonijos pasiekimų ir pripažįsta atskirus tekstus, kurie patikslina,pavyzdžiui, vaikų teises.







filmeto FR 2014
filmeto FR 2009
filmeto DE 2009
filmeto FR 2004

revue ESPERANTO-info


A télécharger : les nouveaux documents d’information :

[eo] Informilo 2009 (PDF, 887kb) {PDF}

info documents